Pasivaikščiojimai po laiko ir kultūros erdves

„Kad tik būtų atstatyta Žemutinė pilis. Juk jūs to norit, mielieji mano, mylimieji... Šventos Žemutinės pilies dulkės...“,- taip kalbėjo XX a. antrosios pusės lietuvių poetė Judita Vaičiūnaitė. Galime džiaugtis, kad šis meldimas buvo išklausytas, 2013m. liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, įvyko iškilmingas restauruotų Valdovų rūmų atidarymas. Praeitis buvo atverta ateičiai. Šių metų sausio 3d. geriausiai besimokantiems Valkininkų vidurinės mokiniams mokykla padovanojo ekskursiją – galimybę susipažinti su LDK valdovų rūmų praeitimi ir Taikomosios dailės muziejumi. Gido padedami Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose mokiniai apžiūrėjo dvi nuolatines ekspozicijas, kurios atspindi istorines rezidencijos funkcijas. Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje rodomi gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais. Antroji, atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų, ekspozicija lankytojus atvedė į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais. Taip pat mokiniai susipažino su specialia lobyno sale. Mokiniai pasijuto atkasę durų ir vartų angas į mažą tautos pompėją, kelioms valandoms nuščiuvę prie įvairiapusės kultūros slenksčio. Juk žmogus be atminties neįstengtų patikimai kurti ateities. Bet čia mūsų mokinių išvyka dar nesibaigė.

         Kitas įdėmus stabtelėjimas buvo Taikomosios dailės muziejuje, kur moksleiviai žavėjosi paroda „Du mados šimtmečiai“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos, pristatančia itin retus 1820- 1940m. moterų kostiumus, sukneles ir moterims bei vyrams skirtus aksesuarus. Parodoje mokiniai išvydo garsių mados namų, tokių kaip 1857m. Paryžiuje įkurtų Woth, Doucet, Paquin, aukštosios mados pavyzdžius. Be abejonės, plačiau susipažinome ir su legendine moterimi Coco Chanel. Ji gimė vargšų šeimoje, tačiau daugeliui mados kūrėjų tapo idealu. Parodoje mokiniai matė šios dizainerės sukurtų drabužių, aksesuarų, kurie išsiskiria  individualiu stiliumi ir laužo to meto nusistovėjusias taisykles.

Taigi aplankius muziejus po gero pusdienio įdomios ir turiningos veiklos ne vieno veide matėsi nuovargis, tačiau galvos ir širdys švytėjo nuo daugybės įspūdžių, nuo pasiryžimo gerbti, mylėti ir vertinti tautos atmintį. Vis dėlto derėtų gyvenime vis dažniau atplėšti dėmesį nuo blązgančios buities ir panirti į savo ir pasaulio tautų kultūros lobyną. Tada būtume daug tvirtesni, pažangesni ir iškilesni.

Vienuoliktokė Justė Gardinecaitė